Izraelio „moralaus bombardavimo” rezultatai Gazoje

Izraelis, pasirodo, vaikus bombarduoja „moraliai“

Skaitymo trukmė: 5 min.

Prieš kelias dienas lrt.lt publikavo interviu su Izraelio ambasadoriumi Lietuvoje Yossefu Levy. Mūsų akimis, jis nepasakė nieko naujo, o tik atkartojo Izraelio propagandos mašinos nuolat brukamus teiginius apie Izraelio „teisę gintis“ ir tuos „žiauriuosius palestiniečius, kurie niekaip nenori taikos“, bei apie tai, kad Izraelis neva yra vienintelė „demokratija“ regione. Žinoma, diplomatas niekaip kitaip kalbėti ir negali.

Tačiau pažiūrėkime, kas iš tiesų slypi už tokių jo kalbų.

„Teisė gintis”

Teiginys „Izraelis turi teisę gintis“ yra tapęs pagrindiniu jo įrankiu savo karų pateisinimui. Nuolat kartodamas apie „teisę gintis“, Izraelis pasuka pokalbio temą nuo savo vykdomų kolonijinių ir okupacinių nusikaltimų prieš Palestinos žmones į savo paties dėl tos kolonizacijos ir okupacijos patiriamus susižeidimus. Tačiau būtent todėl, kad Izraelis neigia Palestinos žmonių žmogaus teises, įskaitant teisę į savo pačių tautinį apsisprendimą ir suverenumą, jis ir negali naudoti „savigynos“ savo naudojamos jėgos ir smurto pateisinimui.

Kalbant iš teisinės pusės, „teisė gintis“ okupantui negalioja. Nėra jokio tarptautinės teisės dokumento, kuris įvardytų okupanto „teisę gintis“ nuo žmonių, kuriuos jis okupuoja. Tai Izraelis pats sau išrado tokią „teisę“. Tik ar nuo to ji iš tiesų tampa teise? Juk analogiškai, ar Raudonoji Armija turėjo „teisę gintis“ nuo okupuotos Lietuvos partizanų ir vėliau disidentų? Ar imperinės Britanijos kariuomenė turėjo „teisę gintis“ nuo M. Gandhi? Ar užpuolikas su peiliu rankoj turi „teisę gintis“ nuo moters, kurią jis pats gatvėje užpuolė?

Tad apie ką mes kalbam: ar tik ne apie Izraelio „teisę“ bet kokiomis priemonėmis okupuoti? Ir kas gi jam ją suteikė? Ir kas norėtų gyventi tokioj „teisėj“? Palestiniečiai ne. Tai gal lietuviai? Na, kuris iš mūsų?

Kitas klausimas yra KAIP Izraelis vykdo smurtą, kurį vadina „teise gintis“. Čia matom – puikiai dokumentuota JT, žmogaus teisių organizacijų ataskaitose, t. t. – kad Izraelis nuolatos naudoja neproporcingą, civilių nuo karinių taikinių neatskiriančią ir nebūtiną karinę jėgą, taip darkart pažeisdamas tarptautinę teisę: jis sistemiškai taikosi į civilines struktūras (ligonines, mokyklas, namus, gatves, vandens valymo įrenginius, elektrines, t. t.), nužudo šimtus vaikų ir subombarduoja ištisas šeimas, taiko kolektyvinę bausmę ir žmones (tame tarpe vaikus) naudoja kaip „gyvus skydus“. O kiek kartų Izraelis yra pažeidęs paliaubų susitarimus ir iš pasalų užpuolęs Gazą? Izraelis verkšlena, esą savo bombomis jis tiesiog „gina savo piliečius“, kai iš tiesų jis gina tik savo vykdomą Palestinos kolonizaciją.

Kodėl Izraelis nuolat naudoja savo „teisės gintis“ argumentą? Jo funkcija akivaizdi: nes tai padeda tęsti Palestinos karinę okupaciją ir bujoti Izraelio kolonijiniam projektui.

Tad ir ambasadorius, ir visi Izraelio agresijos teisintojai turėtų pasiskaityti tarptautinės teisės normas ir tuomet dar pasižiūrėti, ką reiškia terminas ex injuria non oritur jus.

„Moralios bombos”

Toliau. Izraelis tikina neieškantis konfliktų, o neva siekiantis taikos. Dar vienas tuščias šūkis, kuris realiai nieko nereiškia, nes Izraelio veiksmai absoliučiai prieštarauja jo teiginiams. Pastaruosius nežinia jau kiek metų ir dešimtmečių Izraelio valdžios viena po kitos vykdo tą pačią politiką, išlaikydamos absoliučią visos istorinės Palestinos žemės ir joje gyvenančių žmonių kontrolę ir nuolat plėsdamos nelegalių savo kolonijų statybas, žemės grobimus kitomis formomis, politinį įkalinimą, žmonių laisvių ir teisių varžymą ir neigimą, karinę okupaciją ir t. t. Kas per taika, kai tu esi okupantas? Kieno čia taika?

Štai ambasadorius pasisakė dar: „Jei mes būtume tokie žiaurūs, kaip „Hamas“, būtų žuvę tūkstančiai žmonių. Bet mes ne tokie“ ir toliau: „Mes darome viską, kad apšaudytume […] labai tiksliai, labai moraliai, tik tuos, kurie yra atsakingi, o ne sąmoningai žudytume moteris ir vaikus.“ Aha, moralus apšaudymas raketomis. Žinot, tai šeimai, kuri po tokio moralaus apšaudymo neteko visų savo vaikų, yra visiškai dzin, ar jūs juos nužudėt „moraliomis“ ar „nemoraliomis“ raketomis. Tai, ką Izraelis vadina „na, netyčia“, Palestinos žmonės vadina savo vaikais, tėvais, mylimaisiais. O kai jūs teigiat naudojantys „labai tikslias“ raketas (nors gal ir taip: juk kai šovė tiesiai į ligoninę, ši sugriuvo – tikrai tikslu! Bravo!) ir pranešantys žmonėms iš anksto (prieš kelias minutes), kad tuoj mesit bombą ant jų namų, tai palestiniečiai turbūt turėtų jums už tokį „moralumą“ būti labai dėkingi?

„Demokratija”

Ir štai, kaip visad, prieiname prie kito gerai veikiančio propagandos teiginio: „Mes nesame apartheido šalis; mes esame vienintelė laisva visuomenė visame regione. Mes esame vienintelė demokratija.“ Na, tiesiog melas. Daugiau nei 65 Izraelio įstatymai ne draudžia, o skatina diskriminaciją pagal žmogaus tautybę, religiją ar „rasę“. Tai, kad Izraelyje karts nuo karto įvyksta rinkimai, nėra joks demokratijos garantas. Koks skirtumas, kas išrenkamas, jei visi toliau vykdo tą pačią nusikalstamą politiką. Tai, kad Izraelio kariuomenėje privalomai turi tarnauti ir moterys, nėra jokia demokratija – tai tiesiog militaristinis mačizmas – juk tos pačios moterys dalyvauja karinėje agresijoje prieš kitas moteris, tad feminizmu čia net nedvelkia. Tai, kad Tel Avivo diskotekose žmonės gali šokti, nėra demokratijos įrodymas. Tai tiesiog diskoteka. O ar jūs matėt Beiruto diskotekas? Girdėjom, kad geriausios visame regione. Taip, to paties Beiruto, kurį jūs taip pat esat subombardavę.

Čia reikia priminti visiems tiems, kurie vis dar tiki šiuo „Izraelis yra demokratija“ melu, kad realybėje jis yra apartheidas. Palestiniečiai tai gyvena kasdien ir kartoja nepailsdami, o dabar tą patį įrodymais pagrindžia ir „Human Rights Watch“, ir „B’Tselem“, ir daugybė sąžiningų, neparsidavusių akademikų bei teisininkų visame pasaulyje. Juk nesvarbu, kiek kartų žudikas kartos esąs demokratas, jis vis tiek liks žudiku. Iš etninio valymo – nuodėmėje – gimęs Izraelis, pradėjęs ir išprovokavęs daugybę karų prieš savo kaimynus, pardavinėjęs ginklus Pietų Afrikos apartheidiniam režimui, priverstinai sterilizavęs juodaodžius savo gyventojus, yra „demokratija“? OK. Tai ar jau mums laikas keisti šio žodžio apibrėžimą žodyne?

„Neapykantos skatinimas”

Na, ir pabaigai: „O kai bandai apsiginti, visi tie veidmainiai iššoka kaip varlės iš pelkės ir šaukia „tyrimas, tyrimas“. O kai bandome apsiginti, jie staiga prisimena, kad yra žmogaus teisės.“

Varlės? Kuo nusikalto jos? Pelkė? Kuo čia dėta ji? Ir ar tokia leksika yra pritinkama diplomatui?

Bet būtent tokia – ir dar šlykštesnė leksika – yra mėgstama Izraelio politikų. Štai dar keletas pavyzdžių, kontekstui:

 

Benjaminas Netanyahu: „[Su palestiniečiais reikia elgtis taip]: primušti, ir ne tik vieną kartą, o daug kartų, mušti juos taip smarkiai, kad jie nebegalėtų to pakelti.“

 

Rabinas Eli Ben-Dahan, buvęs religinių reikalų viceministras ir gynybos viceministras: „Palestiniečiai yra pabaisos, jie ne žmonės.“

 

Ayelet Shaked, buvusi teisingumo ministrė: „O kas gi tokio baisaus suprasti, kad visa palestiniečių tauta yra priešai? … Įskaitant ir žuvusiųjų motinas, kurios juos išsiunčia į pragarą su gėlėmis ir bučiniais. Nieko nebūtų teisingiau, nei kad jos pasektų savo sūnumis. Jos turi pradingti, kaip ir jų namai, kuriuose jos užaugino tas gyvates. Kitaip jos užaugins dar daugiau gyvačiokų.“

 

Miri Regev, Izraelio sporto ir kultūros ministrė: „Sudaniečiai yra vėžys mūsų kūne. Padarysime viską, kad išsiųstume juos ten, iš kur jie atėjo.“

 

Miri Regev: „Man labai patinka būti fašiste!“

Per pastarąsias 2 savaites Izraelio ginkluotosios pajėgos nužudė daugiau nei 230 žmonių visoje okupuotos Palestinos teritorijoje.

JT Generalinis sekretorius António Guterres:

„Jeigu Žemėje yra pragaras, tai jis yra Gazos vaikų gyvenimai.”

 

PROTESTO AKCIJA „AŠ ESU PALESTINIETIS“ – jei nesutinki, kad mūsų šalies valdžia mūsų vardu remia apartheidinio okupacinio Izraelio veiksmus – ateik ir pasakyk jiems NE.