Kalėjimas. Kapas. Gyvenimas
Skaitymo trukmė: 2 min.
Tai, kas pastarosiomis dienomis vyksta Palestinoje, tragiškai iliustruoja Izraelio sionistinio karinio režimo vykdomos krašto okupacijos ir kolonizacijos mechanizmus.
Artūras MorozovasUž žmonišką elgesį su migrantais – ir su mumis visais
Skaitymo trukmė: 2 min.
Patiriantys dešimtmečius trunkančią jų fizinio, psichologinio, emocinio, moralinio, politinio, ekonominio, kultūrinio ir socialinio gyvenimo apsuptį, Palestinos žmonės puikiai žino, ką reiškia, kai su tavim nesielgiama kaip su žmogumi. Izraelio režimas tokiu nužmoginimu kasdien užsiima jau daugiau kaip 70 metų. Palestinos tremtiniams ir jų palikuonims neleidžia grįžti į Tėvynę iki šiol, o neištremtųjų teises pažeidinėja su tokiu užsidegimu, kad net ir pats nepastebi, kaip nusižmogina. Visuotinė Žmogaus teisių deklaracija? Kas tai?
Palestinos tremtiniai (dar vadinami pabėgėliais) žino, ką reiškia prieglobstis ir ką reiškia jo nebuvimas.
Kiekvienas, kada nors gyvenęs svečioje šalyje, žino, ką reiškia būti migrantu – su visais reikalaujamais popieriais ar ne visais, ar be jų.
Laisvės tuneliu
Skaitymo trukmė: 5 min.
Šis pabėgimas tapo legendiniu vos tik įvykęs.
Ankstų pirmadienio, rugsėjo 6-osios rytą šeši Palestinos politiniai kaliniai savo išsikastu tuneliu pabėgo iš griežtai saugomo Izraelio okupacinio kalėjimo.
Keturias dienas jie visi buvo laisvi.
Penktąją Izraelio režimas sučiupo du, po to dar du.
Du liko laisvėje.
Iki sekmadienio ryto, kai, pasiekę Dženino miestą, nusprendė patys pasiduoti, siekdami apsaugoti juos slėpusius žmones nuo okupanto keršto.
Taikos derybų pabaiga: tamsi Palestinos ateitis
Skaitymo trukmė: 4 min.
Autorė: Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
Originalus straipsnis publikuotas portale geopolitika.lt 2014 m. gegužės 16 d. Čia perspausdinamas su autorės leidimu. Daugiau autorės tekstų apie Palestiną (lietuvių ir anglų k.): Justina Poškevičiūtė: Palestina. Taip pat: tinklaraštis (blog’as) ir tinklalaidė (podcast’as) THE EXPLODING HEAD.
Balandžio 29-ąją baigėsi devynis mėnesius trukęs Izraelio ir Palestinos lyderių derybų procesas. Izraelis, tą dieną tarytum pažymėjęs įsakymu nugriauti kelis namus ir mečetę netoli Nabluso miesto Vakarų Krante, liko nieko nepažadėjęs palestiniečiams, o šie – be karinės okupacijos iš jų atimtų teisių. Anot Izraelio, kurio balsas Vakarų žiniasklaidoje ne vieną dešimtmetį girdėti kur kas garsiau nei Palestinos, deryboms kelią užkirto palestiniečių nenoras pripažinti Izraelį kaip žydų valstybę. Ką iš tikro reiškia šis nenoras, kokią politiką vykdė Izraelis taikos derybų metu ir ar iš viso bent apžvelgiamoje perspektyvoje galimi pokyčiai regione? Atsakymai į du pirmus klausimus atsako ir į trečiąjį.
Jakob Rubner (unsplash)Taikos derybos, bet ar taikos sąlygos?
Skaitymo trukmė: 6 min.
Autorė: Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
Originalus straipsnis publikuotas portale geopolitika.lt 2013 m. rugsėjo 18 d. Čia perspausdinamas su autorės leidimu. Daugiau autorės tekstų apie Palestiną (lietuvių ir anglų k.): Justina Poškevičiūtė: Palestina. Taip pat: tinklaraštis (blog’as) ir tinklalaidė (podcast’as) THE EXPLODING HEAD. Apsilankykite!
Izraelio ir Palestinos atstovai vėl sėdasi prie derybų stalo, o pasaulis svarsto, kas bus toliau. Vieni svarstymai grįsti prieš tai vykusių pokalbių bevaisiškumu, kiti – realia situacija regione. Galima bandyti sujungti abi kryptis, koncentruojantis ties derybų sąlygomis ir jų kontekstu. Trumpai tariant, klausimai tokie: kiek tikėtina, kad bus surastas abi puses tenkinantis kompromisas ir kas tam kompromisui trukdo?
Namai – #SaveSheikhJarrah
Skaitymo trukmė: 3 min.
Pirmadienį jaunas Jeruzalės poetas Mohammedas El-Kurdas rašė:
„Labas rytas. Šiandien kolonizatorių įkurtas teismas nuspręs, ar mano tėvas, 1948 m. ištremtas iš savo namų, nusipelno toliau gyventi namuose, kuriuose gyvena nuo 1956-ųjų. Tokia yra ir tūkstančių kitų žmonių realybė. Nulis tikėjimo, bet kažkiek vilties. #SaveSheikhJarrar“
Apie veidmainystę
Skaitymo trukmė: 2 min.
Kai per antrą pasaulinį ir po jo, apraudodami Tėvynę, bėgom į abi Amerikas, vadinomės išeiviais. Matyt, nes išėjom, o ne pabėgom. Džiaugėmės, kad mūsų neišsiuntė atgalios, kad leido pasilikti ir pradėti kurtis naują gyvenimą kitur, kur nieko nepažinojom.
Kai mus trėmė, buvo blogai. Begalinės kančios, kurių atgarsius jautėme ir grįžę. Palestinos tremtiniams okupantas grįžti neleidžia iki šiol, nors trėmė panašiu metu, kaip ir Stalinas mus.
Kai sovietmečiu kuriam iš mūsų pavykdavo nuo režimo ar tiesiog nuobodaus pilko gyvenimo pasprukti Vakaruosna, tas irgi džiaugdavosi, kad galės pradėti kurtis naują gyvenimą.
Kai dar prieš įstojant į oficialiosios Europos bloką, o ypač – jau po prisijungimo, šuorais kraustėmės į britų salyną, ispanijas ir vokietijas, švytėjome: karo nebėra, bet kaip gerai, kad dabar galėsim padoriau uždirbti.
Kai nebe taip apsimokėjo šuorais kraustytis pas britus ir ispanus, pradėjom šuorais kraustytis pas norvegus ir švedus. Ten dar geriau: karo nėra, bet uždirbam žymiai daugiau.
O tada nusprendėm, kad niekas kitas nei dėl karo, nei ieškodamas geresnio gyvenimo kraustytis negali. Ypač – ne pas mus. Kčiortu.
Apie ką netylėjo Julianas Assange’as
Skaitymo trukmė: 3 min.
Valdžios galios sostuose sėdinčių asmenų ir jų pakalikų melus, korupciją ir kitus baisius nusikaltimus prie mus, žmones, viešinančio portalo „Wikileaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o istorija nėra tik jo vieno reikalas. Kaip ir Palestinos laisvės kova, tai yra mūsų visų reikalas.
Skaityti toliau
Wikimedia CommonsKnygos „Palestinos etninis valymas” pratarmė: Raudonasis namas
Skaitymo trukmė: 10 min.
Dalinamės ištrauka iš Ilan Pappé knygos „Palestinos etninis valymas”.
Šioje ištraukoje – knygos Palestinos etninis valymas pratarmėje – Ilan Pappé rašo apie „Raudonąjį namą“ Tel Avive, kuris tapo Haganos – svarbiausios sionistų pogrindžio milicijos Palestinoje – štabu, britų mandato laikotarpiu Palestinoje 1920–1948 m. Jis pasakoja, kaip 1948 m. kovo 10 d. Davidas Ben Gurionas, pirmasis Izraelio ministras pirmininkas, susitiko su sionistų vadovybe ir jaunais žydų karininkais, kad užbaigtų Palestinos etninio valymo planus, kuriuose numatyta „kaip jėga iškeldinti žmones: plataus masto bauginimas, kaimų ir gyvenviečių apgultis bei bombardavimas, gyvenamųjų namų, kito nekilnojamojo turto, prekių padegimas, gyventojų išvarymas, griovimas ir galiausiai griuvėsių užminavimas, kad išvaryti gyventojai negalėtų sugrįžti.”
Skaityti toliau
Jeruzalės etninis valymas tęsiasi
Skaitymo trukmė: 2 min.Etninis Palestinos valymas nesibaigė Izraeliui nustojus bombarduoti Gazą. Tūkstančiams Jeruzalės gyventojų vis dar gresia netekti savo namų, nes taip nusprendė okupantas.
Kas okupantui suteikė tokią teisę? Nagi, niekas. Bėda ta, kad okupantas turi visą etniniam valymui reikalingą infrastruktūrą – JAV mokesčių mokėtojų pinigais apginkluotus kareivius, JAV policiją smurtui treniruojančią savo policiją, sionistinį genocidinį režimą valdžioje, sionistiniam režimui tarnaujančius neva tai nepriklausomus teismus, labai turtingas ir labai galingas ir labai mokesčių nemokančias sionistines kolonijistines organizacijas, savo viršenybe prieš visus kitus įtikėjusią populiaciją, tarnaujančią kaip režimo straigteliai ir jo nusikaltimų vykdytojai, absoliutų nebaudžiamumą, pasaulio politikų palaikymą ir, svarbiausia, motyvaciją tęsti etninį valymą no matter what – kad ir kas bebūtų.
