Palestinos POEZIJA
Šiąnakt mirsime kaip šeima
Ligoninėje slaugytoja priblokšta netikėto lankytojo: jos vyro kūnas ant neštuvų atvyko ant galinės taksi sėdynės – vietoje katafalko. Gazoje…
Norėčiau būti akmuo
Nieko nesiilgiu. Nepraeina joks vakar. Joks rytojus neateina. Mano šiandiena nei potvynis, nei atoslūgis. Nė vienas jų man nenutinka. Sakiau, kad…
Hamza
1. Hamza niekuo neišsiskyrė Iš kitų mano miesto vyrų – Liedamas prakaitą užsidirbo duoną Kaip visi geri, paprasti šio krašto žmonės. Kartą, netekties…
Šioje žemėje yra, dėl ko gyventi verta
Šioje žemėje yra, dėl ko gyventi verta: balandžio mėnesio neryžtingumas, duonos kvapas dienai brėkštant, moters nuomonė apie vyrą, Aischilo……
Suteikiu užuovėją tau
1. Suteikiu užuovėją tau Šauksmu ir malda Laiminu apylinkes ir minaretą Kad apsaugočiau juos nuo raketos nuo akimirkos kai generolo įsakymas taps…
Gal galėtume kiek atsipūsti?
Gal galėtume kiek atsipūsti? Numirti, pavyzdžiui, mėnesiui kitam ar metams ir pabusti, kai eilėraštis jau parašytas, kai gėlės darže sudygsta,…
Štai kodėl mes šokame
Namus prisimenu kaip žalią padėvėtą sofą, savo senelę kiekviename eilėraštyje: kiekvienas jazminas užaugina pasipriešinimą, kiekvienas…
Vienišiausias pasaulio banginis dainuoja garsiausią dainą ir kitos išpažintys
Iš žuvų aš metaforų negaminsiu. Jei man skirta mirti, renkuosi vandenyną. Jei man skirta gyventi, renkuosi tave. Tu – viskas, ko esu kada gedėjusi.…
Trys eilėraščiai
Na, tai kas gi toliau? Mes pasilaidojame, kad nesudrumstume ramaus pasaulio miego. *** Manyje dega miestas rėkdamas. Aš dustu mirtimi…














