Palestinos POEZIJA
Pagalvė
Ar dar liko man laiko pasakyti jai labas, mama, grįžau su kulka širdyje štai pagalvė mano galvai padėt ir jei karas, mam, pasibels, pasakyk, prigulė…
Velniop jūsų paskaitą apie amatus, mano žmonės miršta
Kolonizatoriai rašo apie gėles. Aš jums pasakoju apie vaikus, kurie mėto akmenis į Izraelio tankus sekundę prieš pavirsdami saulutėmis. Noriu būt…
Jeruzalėje
Jeruzalėje, čia turiu omeny senąsias sienas, Einu iš vienos epochos į kitą be atsiminimo, kuris mane vestų. Štai ten pranašai dalinasi istorija…
Atsisakymų tapti vaiduokliais litanija
visos moterys miršta arba ima formuoti batalionus kalnuose visos moterys miršta arba renkasi pogrindį visos moterys miršta arba renkasi tremtį visos…
Prašau, užmirškite apie mus
Prašau, užmirškite apie mus Užmirškite mūsų vardus, mums duotą laisvę būti, Kraujo dėmes ant jūsų ekrano, Šauksmus po jūsų pagalvėmis, Mūsų alkio…
Jeruzalė (I)
Stovėjome ant kalno, kad iškeltume tau auką, ir kai pamatėme savo kylančias rankas tuščias, žinojome, kad mes esame tavo auka. Tegu mirtingieji…
Netgi kare
Svarsčiau, ar nepažiūrėjus į apatinę savo dalį, kur jaučiau skausmą, bet akimirką susilaikiau, bijodamas nerasti kokios nors savo dalies. Toliau…
Prieš mirtį
Mirus mano geriausiai draugei, ėmiau pavydėti jonvabaliams, ir pradėjau juos traiškyti sau ant kaktos. Norėjau, kad mano vienišumas būtų akivaizdus…
Šiąnakt mirsime kaip šeima
Ligoninėje slaugytoja priblokšta netikėto lankytojo: jos vyro kūnas ant neštuvų atvyko ant galinės taksi sėdynės – vietoje katafalko. Gazoje…














