Palestinos POEZIJA
Velniop jūsų paskaitą apie amatus, mano žmonės miršta
Kolonizatoriai rašo apie gėles. Aš jums pasakoju apie vaikus, kurie mėto akmenis į Izraelio tankus sekundę prieš pavirsdami saulutėmis. Noriu būt…
Norėčiau būti akmuo
Nieko nesiilgiu. Nepraeina joks vakar. Joks rytojus neateina. Mano šiandiena nei potvynis, nei atoslūgis. Nė vienas jų man nenutinka. Sakiau, kad…
Štai kodėl mes šokame
Namus prisimenu kaip žalią padėvėtą sofą, savo senelę kiekviename eilėraštyje: kiekvienas jazminas užaugina pasipriešinimą, kiekvienas…
Mūsų vienatvė
Vieni mes Jie, savus karus laimėję ir tu – apleistas, nuogas. Nei jokios eilės, o Darvišai, nebesugrąžins jau to, kas prarasta bedalio. Vieni mes dar…
Mes verti geresnės mirties
Mes verti geresnės mirties. Mūsų kūnai sumaitoti, sudarkyti, išurbti šrapnelių ir kulkų. Mūsų vardai netaisyklingai tariami per radiją ir……
Jeruzalė (I)
Stovėjome ant kalno, kad iškeltume tau auką, ir kai pamatėme savo kylančias rankas tuščias, žinojome, kad mes esame tavo auka. Tegu mirtingieji…
Prieš mirtį
Mirus mano geriausiai draugei, ėmiau pavydėti jonvabaliams, ir pradėjau juos traiškyti sau ant kaktos. Norėjau, kad mano vienišumas būtų akivaizdus…
Jeruzalėje
Jeruzalėje, čia turiu omeny senąsias sienas, Einu iš vienos epochos į kitą be atsiminimo, kuris mane vestų. Štai ten pranašai dalinasi istorija…
Prašau, užmirškite apie mus
Prašau, užmirškite apie mus Užmirškite mūsų vardus, mums duotą laisvę būti, Kraujo dėmes ant jūsų ekrano, Šauksmus po jūsų pagalvėmis, Mūsų alkio…














