Palestinos POEZIJA
Štai kodėl mes šokame
Namus prisimenu kaip žalią padėvėtą sofą, savo senelę kiekviename eilėraštyje: kiekvienas jazminas užaugina pasipriešinimą, kiekvienas…
Prašau, užmirškite apie mus
Prašau, užmirškite apie mus Užmirškite mūsų vardus, mums duotą laisvę būti, Kraujo dėmes ant jūsų ekrano, Šauksmus po jūsų pagalvėmis, Mūsų alkio…
Šioje žemėje yra, dėl ko gyventi verta
Šioje žemėje yra, dėl ko gyventi verta: balandžio mėnesio neryžtingumas, duonos kvapas dienai brėkštant, moters nuomonė apie vyrą, Aischilo……
Velniop jūsų paskaitą apie amatus, mano žmonės miršta
Kolonizatoriai rašo apie gėles. Aš jums pasakoju apie vaikus, kurie mėto akmenis į Izraelio tankus sekundę prieš pavirsdami saulutėmis. Noriu būt…
Hamza
1. Hamza niekuo neišsiskyrė Iš kitų mano miesto vyrų – Liedamas prakaitą užsidirbo duoną Kaip visi geri, paprasti šio krašto žmonės. Kartą, netekties…
Šiąnakt mirsime kaip šeima
Ligoninėje slaugytoja priblokšta netikėto lankytojo: jos vyro kūnas ant neštuvų atvyko ant galinės taksi sėdynės – vietoje katafalko. Gazoje…
Tai yra kūnas
Tai yra kūnas. Kūnas iš mėsos. Kūnas iš kaulo. Kūnas iš dvasios. Kūnas iš šviesos. Kūnas iš ilgesio. Kūnas iš svajų. Kūnas iš kūnų. Tai yra kūnas.…
Jei man skirta mirti
Jei man skirta mirti, tu privalai gyventi, papasakoti mano istoriją, parduoti mano daiktus, nupirkti baltą skepetą ir virveles (tebūnie baltas, su…
Eilėraštis „Komanda bėgti”
Dabar jie mums skambina prieš numesdami bombą. Suskamba telefonas ir kažkas, žinantis mano vardą, puikia arabų kalba sako: „Čia Deividas“. Ir…














