Palestinos POEZIJA
Velniop jūsų paskaitą apie amatus, mano žmonės miršta
Kolonizatoriai rašo apie gėles. Aš jums pasakoju apie vaikus, kurie mėto akmenis į Izraelio tankus sekundę prieš pavirsdami saulutėmis. Noriu būt…
Atsisakymų tapti vaiduokliais litanija
visos moterys miršta arba ima formuoti batalionus kalnuose visos moterys miršta arba renkasi pogrindį visos moterys miršta arba renkasi tremtį visos…
Prieš mirtį
Mirus mano geriausiai draugei, ėmiau pavydėti jonvabaliams, ir pradėjau juos traiškyti sau ant kaktos. Norėjau, kad mano vienišumas būtų akivaizdus…
Jeruzalėje
Jeruzalėje, čia turiu omeny senąsias sienas, Einu iš vienos epochos į kitą be atsiminimo, kuris mane vestų. Štai ten pranašai dalinasi istorija…
Kas lieka iš gyvenimo
Jei tau pasakytų: šįvakar mirsi, ką darytum su tau likusiu laiku? Pasižiūriu į laikrodį ant rankos, išgeriu stiklinę sulčių, atsikandu obuolio,…
Pagalvė
Ar dar liko man laiko pasakyti jai labas, mama, grįžau su kulka širdyje štai pagalvė mano galvai padėt ir jei karas, mam, pasibels, pasakyk, prigulė…
Namai kelyje
Negalime apskaičiuoti atstumo tarp pažadėto dangaus ir sudaužytos širdies todėl atmintinai išmokstame savo judėjimo garsų natas. Iš anglų kalbos…
Mūsų vienatvė
Vieni mes Jie, savus karus laimėję ir tu – apleistas, nuogas. Nei jokios eilės, o Darvišai, nebesugrąžins jau to, kas prarasta bedalio. Vieni mes dar…
Karas pasibaigs
Karas pasibaigs. Lyderiai paspaus rankomis. Senoji moteris tebelauks savo nužudyto sūnaus. Jaunoji moteris tebelauks savo mylimo vyro. O vaikai…














