Palestinos POEZIJA
Šiąnakt mirsime kaip šeima
Ligoninėje slaugytoja priblokšta netikėto lankytojo: jos vyro kūnas ant neštuvų atvyko ant galinės taksi sėdynės – vietoje katafalko. Gazoje…
Valkata
Valkata miega, prislėgtas šventimo su prostitutėmis auksiniais dantimis ir jūreivio rankomis. Karibų turgūs; skalbiniai, iškabinti moterų iš lūšnynų…
Kas lieka iš gyvenimo
Jei tau pasakytų: šįvakar mirsi, ką darytum su tau likusiu laiku? Pasižiūriu į laikrodį ant rankos, išgeriu stiklinę sulčių, atsikandu obuolio,…
Velniop jūsų paskaitą apie amatus, mano žmonės miršta
Kolonizatoriai rašo apie gėles. Aš jums pasakoju apie vaikus, kurie mėto akmenis į Izraelio tankus sekundę prieš pavirsdami saulutėmis. Noriu būt…
Tapatybės kortelė
Rašykis: Aš esu arabas. Mano ID kortelės numeris 50 000. Vaikų: aštuoni, O devintas atkeliaus baigiantis vasarai. Ar tau pikta? Rašykis: Aš esu…
Sienos
Ne vakaras tai. Ne grožis tai, ne sakinys. Ne mėnulio mantra tai, ne violetas. Ne lietus tai, ne melas trykštantis. Ne lagaminas tai, ne diena bėgti.…
Štai kodėl mes šokame
Namus prisimenu kaip žalią padėvėtą sofą, savo senelę kiekviename eilėraštyje: kiekvienas jazminas užaugina pasipriešinimą, kiekvienas…
Tai yra kūnas
Tai yra kūnas. Kūnas iš mėsos. Kūnas iš kaulo. Kūnas iš dvasios. Kūnas iš šviesos. Kūnas iš ilgesio. Kūnas iš svajų. Kūnas iš kūnų. Tai yra kūnas.…
Gal galėtume kiek atsipūsti?
Gal galėtume kiek atsipūsti? Numirti, pavyzdžiui, mėnesiui kitam ar metams ir pabusti, kai eilėraštis jau parašytas, kai gėlės darže sudygsta,…














